Laikrodininkas

Anąkart kalbėjausi su kunigu. Jis pasakė, kad Dievas kartais su mumis kalbasi kitų žmonių lūpomis. Prisiminiau tai mums susitikus pirmą kartą. Vėliau tas pojūtis išnyko ir kai po daugelio metų išaušo naujas rytas, o tu ramiai miegojai padėjusi galvą ant pagalvės, supratau, kad šalia manęs visada buvo Dievas. Jis buvo ir tada, kai mirė tas kunigas, o atvykėliai užkalė lentomis bažnyčios duris. Tada visi kalbėjo, kad Dievo nėra, bet tada kodėl, kai tu kalbi, aš nejučiomis žvilgčioju į dangų…

Patiko (29)

� is įrašas įdėtas Antradienis 8. Kovas 2011 ir priskirtas temoms 19:50 � ią diskusiją galite sekti užsiprenumeravę RSS 2.0 RSS srautą. Galite komentuoti arba palikti nuorodos pranešimą iš savo tinklaraščio.